Lietuvos rusų kultūra - šalies polifoninės kultūros dalis. Jai yra būdingos profesionalios šiuolaikinės miesto kultūros formos – teatras, autorinė muzika, menas. Su Lietuva susijusios dvi rusų teatro žvaigždės: Vera Komisarževskaja ir Vasilijus Kačalovas. Tapytojas Ivanas Trutnevas vadovavo piešimo mokyklai, išugdžiusiai visą dailininkų plejadą, kurioje esama nemažai žymių vardų. Išskirtinę vietą užima literatūra.

Pavelas Kukolnikas

 Ją kūrė skirtingų estetinių orientacijų, konfesinės priklausomybės, etninės kilmės žmonės: iš Austrijos kilęs Pavelas Kukolnikas, vokiečių riterių giminės palikuonis Vasilijus fon Rotkirchas, Peterburge gimęs Aleksandras Navrockis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų įpėdinis Aleksandras Žirkevičius. 

Vasilijus fon Rotkirchas. Teobaldo prisiminimai. Titulinis lapas. Vilnius, 1890

Įvairių rūšių bei temų pasakėčios, tragedijos ir dramos, poemos, apysakos ir apsakymai, apybraižos ir atsiminimai sudaro turtingą biblioteką. Svariai prie tarpukario Lietuvos kultūros plėtotės prisidėjo dailininkas Mstislavas Dobužinskis, operos dainininkas ir režisierius Teofanas Pavlovskis, rašytojas ir žurnalistas Arkadijus Buchovas, kultūros istorikas ir filosofas Levas Karsavinas, istorikas Ivanas Lapo. Dėmesio vertos ir tokios Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo įžymybės, kaip Viačeslavas Bogdanovičius ir Dorofejus Bochanas, poetai Vasilijus Selivanovas ir Konstantinas Oleninas.

Šį paveldą iš naujo atranda Lietuvos rusai (jų apie 308 tūkstančius, o tai sudaro 8,7% visų šalies gyventojų). Paveldas yra svarbus kaip produktyvi kultūrų sąveikos patirtis.