Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS), sudaryto 1529 m., Lauryno nuorašo teksto pirmasis puslapis

Antrojo Lietuvos Statuto (ALS), sudaryto 1566 m., Lucko nuorašo teksto pirmasis puslapis

Trečiojo Lietuvos Statuto (TLS), išspausdinto 1588 m. Vilniuje,  titulinis puslapis

Lietuvos Statutai (LS) - tai trys teisynai (1529, 1566, 1588 m.), sudarę teisinį pagrindą senosios Lietuvos valstybės santvarkai. Senąją Lietuvos valstybę vadiname Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija - toliau LDK -  gyvavusią nuo 1240 iki 1795 m. Lietuvos Statutai buvo sudaryti tada, kai Lietuva, paskutinė Europoje apsikrikštijusi (1387 m.) ir labai intensyviai per XV a. perėmusi Vakarų lotyniškosios kultūros vertybes, pagaliau XVI a. tapo integralia Vidurio Europos dalimi.  Lietuvos Statutai parodė ne tik LDK prisilyginimą Vidurio Europos šalims, ne tik Lietuvos sugebėjimą įvykdyti civilizacinį šuolį (nei vienai Europos tautai to nereikėjo, nes visos krikštijosi savalaikiškai), tačiau ir buvo vienu iš svarbiausių Lietuvos civilizacijos poveikių kaimyninėms šalims. Precedento atveju Statutai buvo naudojami Lenkijos ir Livonijos teismuose, 1649 m. Rusijos teisynas buvo tiesiogiai redaguojamas pagal Lietuvos Statutą. Suartėjimo su Lenkija ir personalinės unijos epochoje (1385 - 1569 m.), tiek unijos ir konfederacijos su Lenkijos valstybe epochoje  (1569  - 1795 m.), Lietuvos Statutai buvo didžiausias Lietuvos savarankiškumo požymis. Lietuvos Statutai, ypač Trečiasis, buvo suredaguoti taip, kad atitiko LDK visuomenės poreikius 250 metų. Tiesa, 1791 m. buvo bandyta keisti santvarką naikinant bajorų laisves ir kuriant moderniąją pilietinę visuomenę ir konstitucinę monarchiją. Reformoms sutrukdė Rusija, kartu su Austrija ir Prūsija 1795 m. panaikindama Lenkijos-Lietuvos valstybę, tačiau Lietuvoje palikdama galioti Lietuvos Statutą (iki 1840 m.). Vis dėlto tai, kad Lietuvoje net trukdant Rusijai susiformavo modernioji pilietinė visuomenė  ir du kartus XX a. atkurta nepriklausomybė (1918 ir 1990 m.), galima laikyti ir Lietuvos Statutų apspręstos bajoriškosios pilietinės visuomenės netiesioginiu paveldu.