Tradicijos Tradicijos

Savitumai Savitumai Simbolika Simbolika Galerija Galerija

    





 

 

Audiniai nedidelio Rytų Lietuvos miestelio gyventojų interjere XX a. pabaigoje, nuotrauka autorės, 1999Mažesnių miestelių ir kaimų žmonės savo šiuolaikinį interjerą dažnai puošia tradicinių raštų audiniais. Šiuos audinius vieni pasidarę patys, kiti paveldėję, treti gavę dovanų ar pirkę. Tradicinę lovatiesę galima pamatyti ir miestiečio būste. Šie audiniai žmonėms brangūs kaip šeimos relikvijos, vaikystės prisiminimas, agrarinės visuomenės papročių reliktas, pasididžiavimas rankų darbu ir išskirtinė dovana. Nuo seno lietuviai puošiasi gražiu audiniu per šventes, išreiškia žmogui padėką, pagarbą, apjuosdami jį juosta ar ranšluosčiu.

Lietuvoje turistų akys krypsta į tradicinę tekstilę, kaip ir į gintaro dirbinius. Akylas stebėtojas tradicinės tekstilės raštuose pamatys pasaulio mene žinomos ornamentikos elementų ir savitos lietuvių kūrybos. Lietuvoje dar yra neprofesionalių audėjų. Pirmoji ir antroji kartos demonstruoja savo skonį namų aplinkoje ir tradicinėje kūryboje, kuri išduoda jų lietuviškas šaknis. Savo neprofesionalia kūryba, supratimu žmonės išsiskiria ir emigracijoje. Naujojoje aplinkoje jų gimtoji kultūra asimiliuojasi lėtai. Vienas artimiausių pavyzdžių, kad XX a. pabaigoje Latvijoje lietuvės išeivės neužmiršo savo gimtinės tradicijų.

 

Paradinė nuotrauka, 1921 m. Kėdainiai, Danguolės Markevičiūtės Gabrėnienės tėvelio nuotrauka iš jos asmeninio rinkinio

 

 

 

 

 

 

 

 

Šventė Vakarų Lietuvoje XX a. pirmojoje pusėje, nuotrauka iš Danguolės Gabrėnienės asmeninio rinkinio