Tautiniai raštai

Tautiniai simboliai įaudžiami įvairiausiuose audiniuose. Per etnografines ekspedicijas autorė užrašė ne vieną pačių audėjų pasakytą lietuviškų raštų apibūdinimą. Janina Kumpienė, gyvenanti Varėnos rajone, Kaniūkuose, mano, kad lietuviškos — tik trispalvės vėliavos spalvos.210 Be minėtų lovatiesių ornamentų ir tulpelių raštų, lietuviškais (tautiniais) buvo vadinami raudonai, žaliai ir geltonai languoti sijonai.211 Elena Juozapavičiūtė iš Valkininkų pasakojo, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą prie lietuviškų sijonų rišdavo pirktines juosteles, išaustas raudona-žalia-geltona spalvomis.212 Julė Dapšienė iš Kelmės rajono ausdavo juostas iš geltonos, žalios, raudonos spalvų siūlų ir jas kabino ant paveikslo, rankšluosčio ar jomis juosėsi tautinius rūbus.213 Tokius reiškinius galima palyginti su pilietinių ir tautinių nuostatų apraiškomis Lietuvos bajorų drabužiuose 1831—1863m. sukilimų prieš carinę Rusiją laikotarpiu.214 Rūta Guzevičiūtė šį procesą siejo su tais metais visuomenėje plitusiom romantizmo idėjom.

Moterys įaudžia Lietuvos himno žodžius ar tautinės atributikos motyvus rankšluosčiuose, ir jie naudojami kaip tautiškumo ir valstybingumo simboliai: „Dabar, kai Lietuva susikūrė, lietuviškus audžia su visokiais žodžiais...“, — pasakojo 1991 m. Ona Gerbutavičienė iš Kaišiadorių apylinkių.215 Ir Elena Milaševičienė audžia dovanoms rankšluosčius, kuriuos puošia Lietuvos valstybingumo simboliais216. Taip žmonės suvokė lietuviškus raštus, kurie ilgainiui keičiasi, įgyja skirtingas menines variacijas ir prasmę.

Žinome, kad lietuvišku buvo vadinamas geometrinių formų augalinis raštas iš tulpelių figūrų. Vieni autoriai tuos pačius raštus apibūdino kaip lelijas, kiti — kaip tulpeles. Apie šių raštų simboliką Galaunė rašė, kad juose, kaip ir kituose mūsų liaudies ornamentuose, gali slypėti tam tikri kulto atgarsiai. Seniausi lietuvių audiniai su tulpėmis — tai prijuostės, kurios XX a. pradžioje buvo laikomos nekaltybės ir doros simboliu. Galaunė šio rašto kilmę siejo su netiesiogine Renesanso epochos audinių įtaka, pasiekusia Lietuvą 1812 m., karo metu, kai prancūzų armija, bėgdama iš Rusijos, paliko Lietuvoje daug rusų bažnytinių rūbų.217

Kitokia nuomonė: Jurgiui Baltrušaičiui „lietuviškų tulpelių“ spalvos primena ispaniškus audinius.218 O kokios tulpelių rašto ištakos? Simbolių enciklopedijoje rašoma, kad tulpė — tai persų meilės simbolis, ji žinoma Olandijoje.219 Be to, lietuviškų audinių tulpelių raštai asocijuojasi su įvairių šalių lotoso ornamentais.220 Apie panašios formos ornamentą, pavadintą lelija, Elvyra Usačiovaitė teigė, jog jis yra gyvybės metafora. 221 Taigi šios versijos bylotų, kad tulpelių raštas yra atklydęs į Lietuvą iš kitur ir, žinoma, nebūtinai gali būti savitas ir išreikšti lietuvybę, tačiau Lietuvoje jis būna traktuojamas kaip lietuviškas raštas.

Viena šio rašto interpretacija pateikta XX a. viduryje išaustame ant sienos kabinamame kilimėlyje su tulpelių ir valstybinės heraldikos motyvais. Jame tautiškumas deklaruojamas tautos politiniais simboliais, kurie suteikia ornamentui savitumo. Audėjos šiuos tulpelių motyvus laiko lietuviškumą išreiškiančiais ženklais, kai jie išaudžiami derinant su valstybine Lietuvos atributika.

Paimti iš liaudies meno simboliai dabartiniame profesionaliajame mene įgyja tą pačią reikšmę: N. Družinskaitės rankdarbis su tulpių motyvais bus panaudotas kaip Lietuvos simbolis didžiuliame pasaulio moterų kilime, skirtame Jungtinių Tautų Organizacijos 50-mečio progai.222. Taigi kuriami vis nauji ženklai, kuriuos audėjos sieja su lietuvių tautos praeitimi ir Lietuvos valstybe.