Ornamentai ir istorinės aplinkybės

Nagrinėjant lietuvišką raštą, reikia prisiminti istorines aplinkybes. Žinome, kad toks audinio rašto pavadinimas ypač paplito XX a. viduryje tik Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje, buvusiame Vilniaus krašte ir netolimose vietovėse.

Šį konkretų faktą, lietuvišką raštą, panagrinėkime remdamiesi postmodernistine nuostata. Tuo tarpu, kai pagal kanadiečių mokslininkės Vaštokas aprašomą postmodernizmo koncepciją menas suvokiamas kaip „gyvenantis patyrimas“ ir, pasak amerikiečių mokslininko Turnerio, simbolio reikšmė aiškinama ne žodžiu, o antropologiniu patyrimu ritualo kontekste, mūsų nagrinėjamo ornamento pavadinimas lietuviškas yra suprantamas tik specifiniame politiniame kontekste. Tose vietose, kur skiriasi politinė situacija, analogiški audiniai lietuviškais nevadinami. Tokie pavyzdžiai rodo, kad tyrinėjimuose būtina atsižvelgti į istorines aplinkybes, vieną iš veiksnių, sąlygojančių besiklostančią etninę kultūrą.

Modernizmo istorijoje į liaudies meno kūrinį (artefakt) buvo žiūrima kaip į statišką, formalų objektą. Postmodernizmo istorijoje liaudies menas tapo suvokiamas kaip veiksmo dalis. Didelę įtaką naujam posūkiui padarė amerikiečių kultūros antropologas Turneris. Dabartinis požiūris į meną kaip į spektaklį tapo lyg paradigma įvairioms kultūrinėms interpretacijoms. Wilhelmas Dilthey dėstė požiūrį apie „gyvenantį patyrimą“, o Turneris formavo nuostatą — „patyrimas ir veiksmas“. Turneris kritikavo Lévi-Strausso struktūralizmą, Kanto transcendentinį idealizmą, kai antropologinis tyrimas siejamas su tekstu, žmogaus proto kūryba. Jo nuomone, antropologijoje svarbiausios yra nežodinės reikšmės. Šios neverbalinės simbolių sistemos, tarp jų ir vizualinio meno darbai, turi būti suprantami „veiksmo kontekste“.208 Spalvų reikšmės priklauso nuo specifinės situacijos. Tai iliustruojama pavyzdžiu: vienu atveju priešprieša raudona-balta gali atitikti priešpriešą vyriškas-moteriškas, o kitoje situacijoje ji gali sietis su mėsa-miltais.209 Taigi, remiantis išvardytomis nuostatomis, tyrimuose yra svarbiausia — ritualas, jo momentas, būtina atsižvelgti ir į krašto politinę istoriją.