Liturginių laikotarpių tekstilė

Lauko tyrimuose užrašyti įvairūs atsakymai į klausimą, kokių spalvų audiniai buvo tiesiami bažnyčioje per šventes. Daugiausia teigiama, kad bažnyčioje buvo baltos spalvos uždangalų, ir retai kas išskiria specialios spalvos tekstilę. Rytų Lietuvoje galime pastebėti šiek tiek besikeičiančių pateikėjų nuomonių. Pasakojama, kad „per Verbas užrišdavo Jėzų mėlyna spalva“.182 Velykoms tiko raudona tekstilė, gavėniai — mėlyna.183 Prieš Velykas kryžių apvelka juodai.184 Kai adventas ar gavėnia — žaliai. Tai atgaila.185 Vasarą klojo daugiausia baltus, o per gavėnią — mėlynus ar žalius užtiesalus.186 Arba per adventą, gavėnią naudojo mėlynus, o vasarą — žalius audeklus.187 Vakarų Lietuvoje, Tauragės rajone, per gavėnią tiko juoda, vasarą — žalia tekstilė,188 Šiaulių rajone per gavėnią — violetinė, tamsiai mėlyna.189 Šiaurės rytų Lietuvoje, Biržų rajone, per adventą, gavėnią buvo tiesiami mėlyni, per Marijos šventę, vasarą — gelsvi, o kai kunigas mišias laiko — balti audeklai.190 Mažojoje Lietuvoje, Šilutės rajone, užrašyta, kad balta ir juoda tekstilė tinka per Mirusiųjų šventes, Kalėdas, Velykas.191 Bažnyčioje naudotos baltos, žalios spalvų reikšmės ne visuomet sutampa su pateikėjų žinotomis spalvų reikšmėmis.

Net margumui buvo teikiama savita reikšmė. Balys rašė, kad Joninių naktį, einant į Pašešupę kupoliauti, visi stengdavosi pasipuošti tautiniais drabužiais ir kuo margiau.192 „Kretingsodės, Genčių ir kitų tos apylinkės kaimų bernai ir pusberniai Užgavėnių dieną […] apsisiaučia baltomis paklodėmis ar margomis gūniomis...“193 Taigi spalvos buvo vienos iš daugelio papročių simbolių.