Tradicijos Tradicijos

Savitumai Savitumai Simbolika Simbolika Galerija Galerija

    






 

Lietuviški raštai

XX a. audžiamos lietuviškomis vadinamos lovatiesės. Šis keturkampių raštas buvo paplitęs ir kitose Europos šalyse. Jau minėjome, kad tokius ornamentus galima pamatyti baltarusių, lenkų, latvių, estų ir švedų audiniuose, jų, kaip atskirų elementų sudėtinguose audinių motyvuose, būta kitų Europos tautų ir net Amerikos žemyne — Kanados liaudies mene. Stasė Pribašauskaitė su tautiniu rankšluosčiu, austu pačios 1938 m. Pumpėnuose, Pasvalio r., ES, b. 1681(18), nuotrauka autorės, 1995 Ir šiandien Lietuvoje moterys audžia analogiškus arba transformuotus ir naujai interpretuotus raštus, tik įvairiose vietose juos vadina skirtingai.

Kodėl šie raštai vadinami lietuviškais? Būtina atkreipti dėmesį ne tik į ornamentą, bet ir į audinių spalvas. Prielaida tokia: audiniai vadinami lietuviškais, nes juose, be kitų spalvų, įaustos Lietuvos Respublikos vėliavos spalvos. Istorijos tėkmėje žmonės įvairiai interpretavo audinių raštų prasmę. XX a. antrojoje pusėje išaustos lietuviškais raštais lovatiesės buvo kaip tautinio identiteto ar pasididžiavimo simboliai. Tokių senesnių kultūros reliktų šiandieniniame liaudies mene nedaug. Juos išstumia nauji raštai, derinami su įaustais šriftais — himno ar žymių poetų eilėmis.

Lietuvių autorių audimo raštų knygose, lauko tyrimų medžiagoje ir minėtuose Europos leidiniuose yra skirtingų analogiškų ornamentų vardų. Tie patys ornamentų elementai Lietuvoje yra savitai interpretuojami. Jų nauji vardai rodo žmonių intelektą. Motyvai, kurie Europos mene yra sena tekstilės raštų difuzijos pasekmė, lietuviams turi savas funkcines ir simbolines reikšmes. Tautiškos kultūros sanklodos — tai žmonių kūryba ir kartu savaip perimta patirtis.