Tradicijos Tradicijos

Savitumai Savitumai Simbolika Simbolika Galerija Galerija

    






 

Lovatiesė, austa 1900 m., Vinkšninių k., Biržų r., Es, b. 1987(21), nuotrauka autorės, 1996Kryžių ir akėčių motyvai randami aštuonnyčiuose ar daugianyčiuose dimų audekluose, lovatiesėse, rankšluosčiuose ir kitos paskirties tekstilėje. Lauko tyrimuose užrašyta nedaug žmonių atsakymų į klausimą, ar jie žino raštų su kryželiais. Vieni ornamentai apibūdinti kryžių motyvo vardais, kiti akėčių.

Retas ornamentų kilmės aiškinimas: Domicelės Armanavičienės iš Pietryčių Lietuvos, Vilkininkų kaimo, manymu, dimų audeklų kryžiukų raštai kilo iš servetų audinių. Senoviškiausiu laikomas kryžiukas. Servetų ir kryžiukų raštai buvo perdirbti į kitus motyvus — akėtinį arba klėtką, vėliau — bekampį. Ketvirtasis raštas, kuris laikomas vėliausiu ornamento variantu — dobilo lapai. Juos audė 1960 metais.108 Teigiama, kad šiuos raštus būtų galima palyginti su marguliais per aštuonias nytis,109 austais servetine technika XX a. pradžioje.

Dažniau pateikėjos, apibūdindamos audinio raštą, pasakojo, iš kur jie gauti. Vakarų Lietuvoje daug audėjų ėmė raštus knygų.110 Mažeikių rajone audė rankšluosčius panašiomis gėlėmis kaip pirštinių raštai iš knygos.111 Tuo pačiu metu analogiški nuo seno žinomi ornamentai iš knygų austi Skuodo rajone, Rubikuose.112 Be to, raštų schemos keliavo iš rankų į rankas, kaip ir visame krašte.113 Tai rodo, kaip buvo formuojama kultūra.

Kryžiokinis raštas114 — tai aiškių formų stambus ornamentas, kurio pavyzdžių nėra daug. Manytina, kad kryžiokinis (žemėlapis) rašto pavadinimas — tai Vakarų Lietuvos reiškinys, nors panašių motyvų austa ir Šiaurės rytų Lietuvoje. XX a. viduryje pasitaikydavo aštuonnyčių kaldrų su kryžiais.119 Jas audė Anykščių rajone.120 Tai tik hipotetiniai faktai, nes mes nežinome, kaip tie raštai atrodė.

Aštuonnyčiai dimai, kryžinis, ratinis raštas, XX a., nuotrauka autorės, 1996Rytų Lietuvoje žinotas kryžinis raštas. XIX a. pabaigos — XX a. pradžios duomenimis, kryžinis raštas rastas tik Švenčionių rajone, o vėliau tokie ornamentai buvo paplitę įvairiose Lietuvos vietose (žemėlapis). 

Kiti pateikėjai tuos pačius ir panašius raštus apibūdino akėčių motyvo vardais.

Neįvardytas ornamentų kompozicijas lietuvės audė Pelesos apylinkėse, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Piliūnuose pasakojama, kad panašių formų motyvus audė kartu su mama XX a. pirmojoje pusėje.137 Tokių pat ornamentų būta ir Lietuvoje, Šakių, Tauragės rajonuose.138 Šių audinių raštų prototipu galėtų būti dekoratyvių kampuotų formų ornamentai, pavyzdžiui, XX a. pirmojoje pusėje austos servetinės staltiesės.139

Lovatiesė, XX a. II p. Piepalių k., Kauno r., ES, b. 1889(18), nuotrauka autorės, 1996Vieni motyvai buvo plačiai žinomi, o kiti beveik neišplito. Retas stambių formų derinys Pelesos audėjai — tai jos vaikystės raštas.140 Smilginiuose šis motyvas apibūdinamas: stiklais suverta.141 Šilutės rajone rasti smulkių formų raštai142 arba maži kryžiukų motyvai.143

Tekstilė akėčių formos raštais austa visoje Lietuvoje ( žemėlapis). Analogiškų ornamentų buvo ir lenkių audekluose. 144 XX a. pradžioje buvo audžiami paprasti vadinamieji akėčių motyvai su rombų ar kryžiukų elementais, vėliau greta akėčių motyvų atsirado dobilo lapai. Daugelio XX a. pradžios dirbinių motyvai buvo aiškesnių, paprastesnių formų, o XX a. vidurio ir vėlesnieji — smulkesnių elementų junginių ir kartais raiškiai laužytų linijų. Bet tai nėra vienintelis ornamentikos kaitos padarinys, nes XX a. antrojoje pusėje kultūros reiškiniai buvo eklektiški, knygų pavyzdžiu austa ir sudėtingai laužytų, ir monumentalių formų raštų.

Lovatiesė, 1980 m., Armeniškiai, Jurbarko r., ES, b.1889(15), nuotrauka autorės, 1996Aptarti daugelio XX a. pateikėjų keturkampių ornamentų apibūdinimai siejosi su materialių realijų įvardijimais (lentelė). Plačiai prigiję buvo augalinės, gyvūninės kilmės, taip pat su darbo įrankiais, religine simbolika susiję raštų pavadinimai. Nors kryžių ir akėčių motyvų ištakomis laikyti servetinių audinių ir juostų raštai, tai buvo retas ornamentų apibūdinimas. Moterys raštų pavadinimus dažniau siejo su tekstilei austi panaudotų nyčių skaičiumi, rečiau su audinio funkcija, išaudimo laiku.

Pietryčių Lietuvoje pateikėja senoviškiausiu ornamentu laikė kryžiuką. XX a. pirmojoje pusėje kryžiokinis raštas buvo Vakarų Lietuvos savitumas, o kryžinis — Rytų. Akėčių raštais buvo audžiama Rytų, Šiaurės rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Daugumos pateikėjų teigimu, tai vėlyvesnis ornamentų įvardijimas.

Kryžiukas

Akėtinis raštas

Bekampis raštas

Dobilo lapai
















Kryžiokinis raštas, XIX—XX a., Vakarų Lietuva


Aštuonnyčių dimų raštas, XX a.


Aštuonnyčių dimų raštas, XX a. II p.


Aštuonnyčių dimų raštas, XX a. II p.