Dimų audiniai

Keturnyčiai dimai, XX a., ES, b. 1889(19), nuotrauka autorės, 1996Dimų tekstilės technika, paplitusi daugelyje šalių, Europoje aptinkama nuo 1600 m., Lailos Lundell nuomone, Švedijoje galėjo būti ir dar anksčiau.4 Švedai ją vadino Daldräll. Vokiečių literatūroje rašoma, kad Drell — Drillich reiškia austi tais pačiais raštais (Zwillichmachern oder Musterarbeitern) kaip gildijų meistrai, kurie turėjo audimo raštų knygas su raštų schemomis ir pavadinimais.5 Juškos žodyno duomenimis, drelich (arba płócienko), lietuviškai cvilikas — tai juostuotas audeklas.6 Drelli techniką XVII a. jau naudojo Piebalgos amatininkai. Tokiais audiniais buvo prekiaujama ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rusijoje, Prūsijoje ir Suomijoje. Taip dažniausiai austos staltiesės.7 Lietuvos vietovėse, kur buvo daugianyčių audinių, greičiausiai moterys dimais audė raštus pagal servetinių audinių pavyzdį.

Lietuvoje dimų raštais austi kanapiniai, lininiai, medvilniniai, pusvilnoniai ir mišraus pluošto dekoratyviniai audiniai. Šie raštai daugiausia yra geometriniai. Jie audžiami namų darbo mechaninėmis staklėmis per dvi, keturias, šešias, aštuonias, kartais ir daugiau nyčių. Randama raštų, būdingų nedidelei vietovei. Kiti paplitę visame krašte. XX a. regioniniai savitumai nyksta.