Raštų motyvų ištakos ir autentiškumas

Tekstilės raštų kilmė siekia priešistorinius laikus. Audinių su elipsių motyvais į Europą atgabeno prekeiviai iš Egėjo jūros šalių. Didelę įtaką darė pavyzdžiai tekstilei austi. Elipsių, keturkampių motyvai austi dimais. Dimų tekstilės technika, paplitusi daugelyje šalių, Europoje aptinkama nuo 1600 m., Lailos Lundell nuomone, Švedijoje galėjo būti ir dar anksčiau.4 Švedai ją vadino Daldräll. Vokiečių literatūroje rašoma, kad Drell — Drillich reiškia austi tais pačiais raštais (Zwillichmachern oder Musterarbeitern) kaip gildijų meistrai, kurie turėjo audimo raštų knygas su raštų schemomis ir pavadinimais.5 Juškos žodyno duomenimis, drelich (arba płócienko), lietuviškai cvilikas — tai juostuotas audeklas.6 Drelli techniką XVII a. jau naudojo Piebalgos amatininkai. Tokiais audiniais buvo prekiaujama ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rusijoje, Prūsijoje ir Suomijoje. Taip dažniausiai austos staltiesės.7 Lietuvos vietovėse, kur buvo daugianyčių audinių, greičiausiai moterys dimais audė raštus pagal servetinių audinių pavyzdį.

Vieni raštai buvo pritaikyti dimų audiniams kitokios tekstilės pavyzdžiu, kiti interpretuoti, sukurti. Daugelis ornamentų yra bendri visai Lietuvai, tik šiek tiek skiriasi jų įvardijimai, suvokimas. Manoma, kad Lietuvoje dimų audeklų kryžiukų raštai (lentelė) kilo iš servetų audinių. 

Ištakos

Ornamentai plinta, kinta, įvairiai atkartojami mene, buityje, pramonėje jie rodo savitus kultūros bruožus. Audėjai ėmė raštus matytų audinių, iš raštų schemų, iš knygų bei patys interpretavo matytus motyvus. Kelia nuostabą, kad perkurtos keturkampių motyvų formos yra labai paprastos.