Audimo tradicijos

XIX—XX a. Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, kaip ir daugelyje agrarinių bendruomenių, daugiausia audė moterys.  Lietuvoje pagarsėjusių audėjų vyrų, o vėliau ir moterų darbuose susipynė iš Europos kultūros, miestų amatų cechų, dvarų manufaktūrų, mokyklų sklindantis profesionalumas ir lietuvių meninis skonis.

Audiniai rodė ekonominį krašto išsivystymą, prekybinius ryšius. Tekstilė buvo ir yra vienu iš žmonių ekonominio, kultūrinio, socialinio gyvenimo rodiklių.

Lietuvoje turistų akys krypsta į tradicinę tekstilę, kaip ir į gintaro dirbinius. Akylas stebėtojas tradicinės tekstilės raštuose pamatys pasaulio mene žinomos ornamentikos elementų ir savitos lietuvių kūrybos.